Geri darbai dažnai būna neįvertinti, tačiau tik ne mūsų gimnazijoje! Čia nepastebėtas nelieka nė vienas veiklus, iniciatyvus ar tiesiog nuoširdus moksleivis. Taip nutiko ir šįkart: nuoširdžiausiesiems, mokinių tarybai ir jauniesiems žurnalistams mokykla padovanojo nuostabią kelionę į Druskininkus.
Sausio 13 – tosios rytas, 8 val. 30 min. Pagerbę žuvusiųjų už laisvę atminimą, renkamės pirmojo aukšto fojė. Neilgai trukus su sąrašu rankose atžygiuoja ir pagrindinė išvykos organizatorė – neformaliojo ugdymo ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėja Jolita Lubienė. Linksmai visus pasveikinusi, pradeda tikrinti susirinkusiuosius. Viščiukai suskaičiuoti, taigi pirmyn į autobusą, kuris mūsų jau laukia.
Kelionė prasideda. Pirmoji stotelė – druskininkiečių Aušros ir Tauro Česnulevičių sodyba, kurioje turėjome progą patys pabūti skulptoriais ir išbandyti savo meninius sugebėjimus. Įdomu, tiesa? Vos atvykusius mus pasitiko sodybos šeimininkai, kurie maloniai aprodė sodybą ir pakvietė į vidų pasišildyti bei išgerti jų pačių surinktų žolelių arbatos. Žinoma, kartu pradėti ir pirmąją užsiėmimo dalį. Kiekvienas gavome po minkštos masės kukuliuką. Ta masė – tai ne kas kita, o miltų ir druskos mišinys, iš kurio ir lipdėme savuosius meno kūrinius. Iš viso didžiulio puodo šių kukulių dviejuose buvo paslėpti prizai. Kiekvienas smalsiai ir nekantriai trupino savąjį kukulį. Pagaliau atsirado ir tie laimingieji. Vienas jų galėjo pasivažinėti įspūdinguoju sodybos šeimininko Tauro sukurtu „Festoolmobiliu“, o kitam atiteko suvenyrai iš druskos. Darbo tema pasirinkome laisvę, kurią ir stengėmės pavaizduoti savo darbeliuose. Tai padarius visi meno kūriniai buvo sudėti į krosnį, kurioje jie „kepė“ apie valandą. Tačiau tą valandą mums neteko nuobodžiauti: keliavome į kitą sodybos pastatą, dirbtuves, kuriose kiekvienas gavome šįkart jau po kietą druskos luitą ir pasitelkę tikrą skulptoriaus įrankį – dildę – bandėme ir į šį negyvą daiktą įpūsti gyvybės. Kam sekėsi, o kam ne, tačiau visi iš dirbtuvių išėjome laimingi ir su nekantrumu keliavome žiūrėti, kaip iš krosnies ištraukiami pirmieji darbeliai. Laimingųjų netrūko ir čia: už geriausiai atskleistą mintį dar du mokiniai gavo galimybę išbandyti jau minėtąjį „Festoolmobilį“. Galiausiai apdovanoti ir dar kartą pavaišinti arbata iškeliavome iš svetingosios sodybos. Įspūdį ši vieta bei jos įkūrėjai paliko neišdildomą. Tądien kiekvienas turėjome galimybę savyje atrasti menininko gyslelę ir ją realizuoti, pajusti, kad visi galime kažką sukurti ir taip išreikšti savąjį „aš“.
Taip linksmai praleidę popietę, keliavome į Druskininkų vandens pramogų parką. Pliuškenomės ten kelias valandas, bet to visiškai užteko ir poilsiui, ir pramogoms. Jei iki vandens parko dar turėjome jėgų, tai po jo jau dažnas priglaudėme galvą prie autobuso sėdynės ir palaimingai užsimerkėme. Gerą nuotaiką ir muziką autobuse mums garantavo Minvydas ir Einius, visą kelią brazdinę gitaromis. Nuoširdžiausiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios mūsų linksmos ir turiningos išvykos!
Komentarai