Kovo viduryje gimnazijos IV aukšto fojė papuošė išties įspūdingi paveikslai, kuriuos norėjosi apžiūrėti ne kartą ir paslapčia netgi paliesti, nes atrodė ką tik nutapyti. Į akis krito storas dažų sluoksnis ir paveikslų abstraktumas. Tad suprasti ir interpretuoti kūrinius kiekvienas galėjo savaip.
O štai kovo 29 dieną gimnazijoje apsilankė ir pats šios parodos autorius, ne vien Lietuvos meno mylėtojams gerai žinomas dailininkas Antanas Obcarskas. Jis pasidalijo savo patirtimi ir negailėjo patarimų jauniesiems gimnazijos dailininkams.
Žymusis šiuolaikinio meno atstovas, dabartinės Vilniaus dailės akademijos absolventas, supažindino su vadinamuoju greituoju piešimu ir išdavė porą paslapčių apie aliejinius dažus, kurie yra puikiai žinomi kaip seniausi, nekeičiantys spalvos. Taip pat buvo galima išgirsti ne vieną gražią mintį: „Neverta piešti šedevrą, kad piešinys būtų geras“, – sakė gerbiamas dailininkas. „Kartais būna, kad žmogus panyra į tapybinį transą. Tada piešiniai kuriasi patys ir dažnai žmogus negali paaiškinti, kaip jis baigė piešti ar tapyti“, – apie menininkų gyvenimą kalbėjo tapytojas.
Po trumpos paskaitos visi galėjo pasijusti menininkais. Mokiniai patys tapė minėtuoju greituoju piešimo būdu. Gerbiamas svečias nesibodėjo teptis pirštų dažais ir padėjo visiems moksleiviams pagyvindamas jų piešinius savo dažų spalvomis. Iš greitų jo rankų mostų dvelkė patirtis, buvo galima tik žavėtis, kaip gerai jis pažįsta spalvas ir žino, kur geriausiai kas tinka.
Mažojo plenero pabaigoje buvo renkama dešimt geriausių darbų, kuriuos dar galima pamatyti eksponuojamus gimnazijoje. Menininkas mielai atsakė į visus gimnazijos moksleivių klausimus ir išvyko toliau Lietuvai ir pasauliui rodyti, koks platus, nenuspėjamas ir gražus gali būti dailininko pasaulis.
Komentarai