Visi kuo puikiausiai prisimena ne taip seniai klegėjusią Rugsėjo 1-ąją. Įsimintiniausia ir daugiausia jausmų sukėlusi ši diena turėjo būti mūsų pirmokams ir abiturientams, nes vieni užlipo tik ant pirmojo, o kiti pasiekė jau paskutinį mokslo laiptelį mokykloje. Tad neiškentę šiek tiek pakamantinėjome mūsų mažiausius ir pačius vyriausius...
–Jausmas yra tikrai labai neįprastas, kai stovi ir jauti savo rankoj mažytę rankytę, jautiesi taip, tarsi už ją būtum labai atsakingas. Taip pat labai keista, kai žinai, kad esi jau dvyliktokas ir netrukus tau teks palikti mokyklą. Tikriausiai viską palikti bus sunku, tačiau taip pat labai norisi naujos patirties, naujų dalykų. O pirmokėliui, kurį vedžiau, ir visiems kitiems norėčiau palinkėti neskubėti ir pasiimti viską, ką mokykla jiems duoda,– kalbėjo ir linkėjo Agnietė, viena iš dvyliktokių.
–Tikrai keistas jausmas, juk aš čia vyriausias!– pritarė Agnietei Karolis. –Bet kartu ir liūdna, kad kitais metais čia manęs nebebus ir būsiu jau didelis berniukas – studentas.
O 1c klasės mokinukės Guoda, Vilmontė, Aina ir Gintė labai džiugiai dalijosi savo įspūdžiais apie Rugsėjo 1-ąją. Pasakojo, jog buvo labai smagu ir visai nebaisu, nes daugelį už rankučių laikė ne nepažįstami, o draugai, kaimynai dvyliktokai. Ir labai norėtų visiems padėkoti už rūpestį ir šypsenas tą dieną.
Na, o mūsų žurnalistų būrelis norėtų palinkėti tiek dvyliktokams, tiek pirmokams bei visiems kitiems mokslingų ir įsimintinų šių metų. Lipkite, kopkite, ropškitės visais jums pastatytais laiptais ir laipteliais tam, kad pasiektumėte pačią viršūnę! Sėkmės!
Šventės akimirkos
Deimantė Stulgytė, 2gc
Naujas komentaras
Akimirkos...
Mintys...
Jaunystė – tai svajonės, tikėjimas, siekimas žygdarbių. Tai romantika ir lyrika. Tai dideli ateities planai, visų perspektyvų pradžia. N. Hikmetas
