Rusvi, rausvi, geltoni lapai...Saulės kasdien vis mažiau, o spalvų - daugiau. Nenuostabu – juk už lango ruduo. Jis neseniai į mūsų gimnaziją atnešė rudenišką Mokytojų dienos šventę. Šiemet ji buvo kiek kitokia nei ankstesniais metais – gimnazijoje nuo pat ankstyvo ryto šurmuliavo ožiukai (mūsų abiturientai), o jiems vadovavo Ožka (kuratorė Auksė Dabulskienė).
Ateinančius į darbą mokytojus jie pasitiko skambia armonikos melodija ir kvietė pasivaišinti kaimišku sūriu.
Pirmoji pamoka- tradicinė, ją vedė mokytojai. Gimnazija nurimo, o mokytojų kambaryje tyliai pabiro jurginų žiedai. Juk tai Jūsų, Mokytojai, šventė.
Netrukus skambutis pakvietė į antrąją pamoką. Ji neeilinė, nes mokytojais tapo abiturientai. Jų balsuose, žinoma, girdimas jaudulys. Juk tai ne tik patvirtinimas: taip, mes – vyriausieji, bet ir atsakomybė, ir iššūkis.
Prieš pietus aktų salė pakvimpa medumi ir suskamba juoku. Prasideda abiturientų sveikinimas, skirtas mokytojams. Ožiukai su Ožka po gimnaziją keliavo, pamokas lankė, šmaikščiai jas komentavo. Netrūko nei dainų, nei šokių, nei gardumynų, nei gėlių.
Į mokinių programą teko įsiterpti ir gimnazijos direktoriui Arūnui Bučniui, Jis ne tik tarė sveikinimo žodį, bet ir, pasinaudodamas proga, už įvairius nuopelnus gimnazijai apdovanojo mokytojus ir kitus gimnazijos darbuotojus.
,,Mylėkite mokyklą. Lietuvos ateitis jos koridoriais vaikšto, pro jos langus žiūri“ (Justinas Marcinkevičius),- nuskambėjus šiems žodžiams ožiukai išsibarstė kas sau, ir gimnazija pamažu ištuštėjo. Mokytojai skubėjo į autobusą – jų laukė smagi kelionė į Birštoną.
Rytoj vėl čia sugrįšime, vėl auginsime savo žinių medį, o šalia mūsų visada bus jie – mūsų Mokytojai.
Jaunystėje įgyk tai, kas ateityje tau kompensuos senatvės nuostolius. Supratęs, kad senatvės penas yra išmintis, jaunas būdamas, elkis taip, kad tavo senatvė neliktu be peno. L. da Vinčis
