Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

Sakote, koks čia dabar žodis? Būkite ramūs – pavadinime neįsivėlė klaida. Tiesiog perskaitykite ir viską sužinosite.

Spalio 13-tą dieną mūsų gimnazijoje viešėjo ebru meno pradininkė Lietuvoje Eglė Veršininienė. Ji sumanė čia atvykti ir pasidalyti ebru kūrimo technika ir kūriniais ne tik su dukters pradinukės klasės draugais, bet ir su kitais mokiniais. Ebru – tai  tapymas ant vandens. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas daugiau  negu prieš  pusę tūkstančio metų, taigi galime spręsti, kad jis buvo išrastas dar anksčiau. Menininkė šį meną „parsivežė“ iš Turkijos, kur ir yra tikroji jo tėvynė. Šis menas yra unikalus ir labai brangus, nes visi reikmenys pagaminti iš  nekenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų. Teptukų koteliai – iš rožių stiebų, jų šereliai -  iš arklio uodegos plaukų. Dažai gaminami iš natūralių medžiagų, tokių kaip medžio anglis, o tapoma ant paties vandens su jūros dumbliais.

Kaip viskas vyko? Pirmiausia menininkė išsirinko pagalbininką, kuris viso proceso metu padėjo jai kurti, nuolat maišė dažus bei vandenį. Tuomet tapytoja paėmė laikraščio lapą ir uždėjo ant vandens – juk reikia nurinkti dulkes. Po to ji atsuko visus dažų  indelius ir, atsargiai įdėjusi teptuką į tam tikrą spalvą, o paskui į vandens indą, išmėgino dažus. Kai visos spalvos jau buvo išmėgintos, ji paėmė laikraščio lapą, įmerkė jį į indą ir taip „perkėlė“ dažus ant lapo. Vėliau ji paprašė stebėjusių vaikų išsirinkti kelias spalvas, kuriomis bus tapoma. Išrinkus spalvas, dailininkė pradėjo tapyti. Jai baigus darbą , teko „perkelti“ piešinį ant didelio popieriaus lapo. Visi pamatė spalvingą ir labai gražų kūrinį.

Ebru nepaliko abejingo nė vieno stebėjusiojo. Nors šia technika tapyti kūriniai reikalauja daug darbo ir kruopštumo, bet verta įdėti pastangų norint gražiai nutapyti. Mokiniai labai susidomėjo ir galbūt kai kurie net pradės lankyti ebru meno užsiėmimus.

Greta Kunauskaitė, 7a
Jovitos Puidokienės nuotraukos