Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija

Spalio 28 d. visus atėjusius į mokyklą pirmame aukšte pasitiko trys žavios besišypsančios merginos, kurios dalijo programėles. Ir mokinių, ir mokytojų žvilgsniai buvo smalsūs, o vos į rankas paėmę programėles suprato – mūsų mokykloje vėl rengiama „Mokslų fiesta“! Vadinasi, vėl bus daugybė įdomių pamokų ir pertraukų – paskaitos, bandymai, mikroskopai...

Per antrą pamoką 6c ir 8c klasių mokiniai susirinko aktų salėje, kur vyko A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto doktoranto P. Muliarčiko paskaita „Įdomioji entomologija“. Pranešėjas mokiniams papasakojo apie įvairius vabzdžius. Iš pradžių visi muistėsi ir nerimo savo vietose, tačiau vos tik doktorantas pradėjo pasakoti ir rodyti skaidres su įvairiomis vabalų ir drugių nuotraukomis, visi nutilo ir pradėjo įdėmiai klausytis.

Po antros pamokos aplink Aistę Banaitytę, Aistę Klimavičiūtę, Birutę Endziulytę, Moniką Cicėnaitę ir Eglę Petkutę pirmame aukšte susirinko daug pradinukų ir jų mokytojų. Pasirodo, merginos rodė mažiesiems įvairius bandymus, pavyzdžiui, kaip pradurti balioną, kad šis nesprogtų. Vėliau ir patys vaikai galėjo tai išmėginti. Trečiame aukšte vyko filmo „Kosminis laivas – Žemė“ peržiūra. Čia sukiojosi chemijos mokytojas Valdas Jaruševičius, fizikas Rimvydas Miknevičius, vyresnieji mokiniai.

Per trečią pamoką į aktų salę susirinko visi IV gimnazinių klasių mokiniai. Jie klausėsi Lietuvos astronomų sąjungos narės D. Krivickienės paskaitos „Potencialios grėsmės Žemei tikimybė“. Dabar abiturientai jau žino, jog mėnulyje yra „statinių“, panašių į Egipto piramides, kad mėnulis turi 4 fazes, o tarp visiškos pilnaties ir jaunaties būna raudonas, žino, kad gyvybė Žemėje atsirado po to, kai į ją atsitrenkė asteroidas. Dvyliktokai sakė, jog paskaita jiems labai patiko, nors kalbėtoja buvo ne pati geriausia, tačiau dauguma jų sugebėjo sutelkti dėmesį ir klausytis.

Nuskambėjus skambučiui iš trečiosios pamokos, mokyklos vyriausieji, išėję iš aktų salės, pamatė trečiame aukšte daug stalų, ant kurių stovėjo 10 mikroskopų. Nemažas būrys mokinių ir keletas mokytojų stebėjo ląsteles, bandė įžvelgti ką nors nepaprasto. Matyt, įžvelgė, nes tyrinėtojų veidus puošė šypsenos, skambėjo nustebę ir laimingi jų balsai.

Per ketvirtą pamoką nevyko jokios paskaitos, tačiau po pamokos trečio aukšto fojė vyko nuotraukų „Geometrija gamtoje“ peržiūra. Prie multimedijos susirinko nemažai susidomėjusių, kurie grožėjosi rodomais vaizdais.

Nuskambėjus skambučiui į pamoką, visi vienuoliktokai, kurie mokosi biologiją, susirinko aktų salėje, kur juos pasitiko VDU studentų grupė „Modusas“. Čia išvydome prietaisą, kuriuo galima nustatyti telefono skleidžiamas radijo bangas tiek ramybės metu, tiek skambinant. Studentai parodė, kaip lengvai galima nustatyti, kokio rūgštingumo yra Coca-Cola (gerdami Coca-Cola geriate lygiai tokią pačią rūgštį kaip actas. Taigi, kai kitą kartą norėsite ko nors panašaus į Coca-Cola, į stiklinę įsipilkite acto). Taip pat studentai parodė, kaip sukuriamas holivudinių filmų kraujo įspūdis. Vienuoliktokai galėjo pažaisti su skystu azotu (tikrai keistas jausmas, kai jį pylė ant rankų. Atrodo, kad turėtume jausti kažką panašaus į vandenį, tačiau į rankų odą atsimuša tik miniatiūriniai ledo gabalėliai). Po paskaitos prie studentų susidarė ilga eilė norinčių išsitirti savo kraujo grupę ar išmatuoti telefono skleidžiamas radijo bangas.

Tuo pačiu metu 305 kabinete vyko VDU botanikos sodo edukologės J. Dabrilaitės paskaita apie NSO (Natural Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems). Ji septintokams paaiškino, kaip galima vaikščioti ant vandens (pasirodo, tai tikrai įmanoma ir yra visai lengva). Jei patys norėsite tai išbandyti, jums tereikės šlapią krakmolą paskleisti ant vandens telkinio ir drąsiai lipti, tikrai nenuskęsite.

Per šeštą pamoką aktų salėje vyko popietė „Mokslų kavinė“, kur mokiniai su kvietimais turėjo pasiskirstyti į grupes ir atlikti tam tikras užduotis. Jiems reikėjo ištraukti leduką iš stiklinės naudojant tik siūlą su druska, vandens pripiltą balioną palaikyti virš ugnies minutę laiko, kad tas nesusprogtų, ir pan. Po rungčių laimėjusi grupelė buvo apdovanota, o visi dalyviai ir žiūrovai galėjo pasivaišinti sausainiais ir arbata.

Po šventės pakalbinome biologijos mokytoją Ireną Gronskienę.

– Kiek metų mūsų mokykloje vyksta „Mokslų fiesta“?

– Jau trečius metus.

– Kaip gimė idėja surengti tokį renginį?

– Kadangi respublikoje vyksta „Tyrėjų naktys“, o organizatoriai kviečia mokytojus su grupelėmis mokinių pasižiūrėti, aš pamaniau, kad būtų smagu kažką panašaus surengti ir mūsų mokykloje, kad daugiau mokinių pamatytų tokius nuostabius gamtos reiškinius.

– Kas pasikeitė nuo pirmosios „Mokslų fiestos“?

– Pirmoje „Mokslų fiestoje“ mes buvome tik dalyviai, o štai dabar viską rengiame patys, į mokyklą kviečiame studentus bei dėstytojus iš universitetų.

– Kas Jums padeda suorganizuoti šį renginį? Nejaugi viską darote viena?

– Žinoma, kad ne viena, prisideda ir kiti tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai, tačiau pagrindinės organizatorės esame Loreta Banaitienė ir aš.

– Ar labai daug laiko atima organizavimas?

– Taip, labai daug.

– Kaip manote, ar pavyko šių metų „Mokslų fiesta“? Kokie Jūsų įspūdžiai?

– Manau, kad pavyko, nes mokiniai sakė, jog jiems buvo labai įdomu, o tai juk svarbiausia. O įspūdžiai... Man labai patiko, kad nereikėjo moksleivių prašyti, kad klausytų ar žiūrėtų – jie viską darė labai supratingai. Buvo tikrai labai smagu stebėti mokinius. Džiaugiuosi, kad šį kartą galėjau būti tik dalyvė, o ne mokinių tramdytoja.

– Dėkojame Jums už nuoširdų norą sudominti mus mokslo pasauliu ir laukiame ketvirtosios „Mokslų fiestos“.

Benita Barkevičiūtė, 3gC
Autorės nuotraukos