Gyvenimas tampa per daug tylus, kai šalia nėra muzikos
Šeštadienis, 04 Vasaris 2012 00:00
Lietuva gali didžiuotis turėdama tokį gausų dainuojančių žmonių būrį. Tai patvirtina ir daugybę metų vykstantis TV dainų konkursas „Dainų dainelė“. Ne paslaptis, kad mūsų gimnazijoje taip pat nemažai balsingų mokinių. Šiemet jie, padedami savo mokytojų, vėl dalyvauja „Dainų dainelėje“. Šio konkurso užkulisių šydą sutiko atskleisti 2b klasės mokytoja Rasa KAZAKEVIČIENĖ.
– Tikriausiai gerai pamenate, kaip pati pirmą kartą lipote į sceną per „Dainų dainelės“ konkursą. Koks jausmas tąkart užliejo Jūsų širdį?
– „Dainų dainelės“ konkursu gyvenu nuo šešerių metukų... Tuomet, 1979-aisiais, pirmąkart viena labai nedrąsiai lipau į sceną. Muzikos sūkurys įsuko ilgam. Iki pat 10-os klasės dalyvavau konkurse, o būdama dvyliktokė jau pati paruošiau merginų trio – tai buvo mano, kaip vadovės, debiutas. Sėkmingas! Įgavusi pasitikėjimo savo jėgomis, būdama studentė Šiauliuose į sceną palydėjau pirmuosius savo dainorėlius. Vėliau gyvenau mintimi, kad pats didžiausias mano tikslas – išvysti dukrą Operos ir baleto teatro scenoje laureate. Ir nors ši svajonė jau seniai išsipildė – Austėja būdama šešerių iškovojo laureatės vardą – „Dainų dainelės“ virusas tebegyvena many.
– Ruošiate vaikus šiam konkursui jau ne pirmus metus. Ar daug jėgų ir laiko tenka atiduoti?
– Ši „Dainų dainelė“ dirbant mūsų gimnazijoje jau penktoji. Ruošimasis jėgų, energijos ir laiko pareikalauja tikrai nemažai. Tačiau matant didžiulį vaikų norą dainuoti, lipti į sceną, ryžtas dirbti su dainorėliais tik tvirtėja!
– Ką Jums reiškia muzika?
– Kad ir kaip banaliai skambėtų, muzika yra mano gyvenimas, tikslas, hobis. Mano nenusibostanti rutina... Gyvenimas tampa per daug tylus, kai jos nėra, nes muzika suteikia kasdienybei garsų, spalvų, jausmų. Kad ir kur nuo jos bėgčiau, gyvenimas sugrąžina atgal… Labai teisingi Hermann Hesse žodžiai: „Tomis akimirkomis, kai ji – muzika – glūdi tavyje, iš vidaus dingsta visa tai, kas laikina, pikta, šiurkštu, liūdna, pasaulis dainuoja kartu su tavim, visa tai, kas sunku, palengvėja, o kas sustingę, įgauna sparnus!“
– Kaip manote, ar dainuojantys vaikai auga dvasiškai turtingesni?
– Dainuojantys vaikai yra paženklinti – paženklinti gerumo, jautrumo ir dvasingumo. Dainuojantis vaikas yra tyresnės sielos už tą, kuris su muzika nesusijęs. Žvelgdama tiek į mano mažųjų dainorėlių – antrokų ir trečiokų – laimingas akeles, tiek į nuostabiųjų merginų – šeštokių, septintokių – jau susimąsčiusius paauglių veidus, matau juose augančius kitokius žmones. Nesvarbu, kad gyvenimo jie ir nesusies su muzika.Jie iš tiesų suvokia, kad sėkmė yra visur, jos tiek daug! Reikia tik sugebėti ją pasiimti, įdėti jėgų, pastangų, o ne laukti, kol kas nors paduos…
– Ką galėtumėte palinkėti dar neatradusiems muzikos grožio?
–Iš prigimties esame kuo nors apdovanoti, tačiau viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – ar esame pasiruošę tai priimti. Tiek mažajam pradinukui, tiek ieškančiam savo kelio gimnazistui linkiu atrasti tai, kas dar neatrasta, ir sukurti tai, kas dar nesukurta!
Nepamiršome ir pačių svarbiausiųjų, tų, kurie turėjo lipti į sceną ir stovėti prieš komisiją. Savo įspūdžiais su mumis dalijosi „Drevinuko“ dainorėliai, 2b klasės mokiniai Vytautė LAURINAVIČIŪTĖ ir Domas PTAŠNIKAS.
Domas pasakojo, kad baisiausia buvo stovėti ant scenos ir dainuoti prieš, pasak jo, labai baisią ir piktai atrodžiusią komisiją. Pasiruošimas „Dainų dainelei“ nebuvo varginantis, nes muzika jam labai patinka ir suteikia gyvenimui šviesių spalvų. Jis groja pianinu, dainuoja ir linki visiems lankyti muzikos mokyklą, nes tai paįvairina kasdienybę.
Vytautė džiaugėsi, kad su savo kolektyvu „Dainų dainelėje“ nuėjo toli, ir teigia, kad svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, susipažinti su kitais vaikais. Pasiruošimas šiam konkursui jos nevargino. Vytautė linki visiems klausytis geros muzikos ir kuo geriau pažinti įvairius kompozitorius.
Nuoširdus triūsas ir meilė muzikai atnešė daug džiaugsmo akimirkų. Nugalėję daugybę konkurentų rajoniniame etape, į zoninį „Dainų dainelės“ turą pateko šie mūsų gimnazijos solistai ir kolektyvai:
mišrus 2–3 klasių ansamblis „Drevinukas“ (vadovė Rasa Kazakevičienė),
