|
Ankstyvą gruodžio 9-os rytą, dar prieš pirmąją pamoką, aktų salėje pradėjo būriuotis 3-ų gimnazinių klasių mokiniai, kuriems turėjo vykti etikos arba tikybos pamokos. O būriavosi ne šiaip sau – laukė atvykstant į svečius Tabariškių parapijos klebono Rimanto Baltrušaičio, kad galėtų pasišnekučiuoti apie Adventą.
Iš pradžių keletas 3gb klasės mokinių paskaitė istoriją apie debesėlį, kuris atidavė savo lietų kalvai, kad ji galėtų sužydėti.
Po to klebonas atsistojo greta stalo, papuošto vainiku, kuriame degė dvi iš keturių adventinių žvakių. Jos simbolizavo antrąją Advento savaitę. Klebonas paklausė, kas mums yra adventinis laikotarpis. Žinoma, keletas vaikų, tarp jų ir aš, atsakėme, kad tai toks metas, kai atsikėlę ryte galime suvalgyti po vieną saldainį iš savo adventinio kalendoriaus ir laukti Kalėdų. Tačiau klebonas mums paaiškino, kad tai laukimo laikotarpis, kai mes galime daugiau dėmesio skirti savo mintims ir apmąstymams, gal kartais prisilaikyti pasninko tam, kad sutaupę per Kalėdas galėtume visa tai atiduoti kitiems. Juk tokia ir yra Kalėdų esmė .
Galiausiai, baigiantis pašnekesiui, klebonas išsitraukė gitarą ir pritardamas ja padainavo mums dainą apie tai, kaip mes kartais pamirštame , jog gyvename. Taip smagiai su muzika ir baigėme pašnekesį.
Akvilė Arlauskaitė, 3gc |
