Nors pagrindiniai jau kelerius metus iš eilės mūsų gimnazijoje vykdomos akcijos „Kad mūsų širdys sušiltų“ renginiai vyksta gruodžio mėnesį, bet baigiamasis – susitikimas su Pagynės vaikų globos namų gyventojais – tik vasarį, nes prieš Kalėdas pas juos svečių ir taip netrūksta.
Mūsų gimnazijos moksleiviai šių globos namų vaikams šiemet paaukojo daugiau nei 360 Lt, už kuriuos buvo nupirkta įvairių kanceliarinių prekių.
Vos išlipę iš geltonojo gimnazijos autobusiuko, pamatėme, jog pro langus smalsiai žiūri vaikučiai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, nekantriai mūsų laukė. Pagynės vaikų globos namų gyventojai suskirstyti į tris šeimas: pirmoji – 3–14 metų amžiaus vaikai, antroji – vaikai su negalia, trečioji – vyriausieji, 14–18 metų amžiaus.
Pirmiausia aplankėme mažiausiuosius. Visi tvarkingai susėdę ant sofos smalsiai apžiūrinėjo mus, iš pradžių nenoriai kalbėjo, atsakinėjo į užduodamus klausimus, tačiau jų vadovėms išėjus „ledai pajudėjo“. Visi ėmė laisvai bendrauti, paklausus apie jų pomėgius, noriai vienas per kitą pasakojo, dalijosi įspūdžiais, rodė savo piešinius. Žinoma, dažniausiai jie mums vis primindavo, jog čia gyvena tik laikinai, kad juos labai greitai mama arba tėtis išsiveš namo. Be abejo, mes jiems tik to ir linkime.
Vos įėjus į šios šeimos kambarį, mano dėmesį patraukė maža mergaitė, vardu Samanta. Ji noriai pasakojo, kad labai mėgsta piešti ir, kaip ir visos mergaitės, žaisti lėlytėmis, kurias man parodė. Jos visiškai paprastos, tačiau tokios mylimos ir svarbios jai. Buvo taip gera žiūrėti į šią šviesiaplaukę mergaitę, patogiai įsitaisiusią man ant kelių ir pasakojančią apie savo dieną...
Smagiai pabendravę, nusileidome į pirmąjį aukštą, kur mūsų laukė vyriausiųjų merginų kepti žagarėliai, kisielius ir tortas.
Komentarai
Akcija "Kad mūsų širdys sušiltų" vyksta tikrai ne pirmus metus, taigi pelnytai gali vadintis tradicine.